Lituanicono Kosmosas 7-12
Tęsiu Lituanicono apsakymų konkurso apkalbas. Jei kyla klausimų dėl vertinimo ar komentarų pobūdžio bei tvarkos, tai kviečiu pirmame įraše apibrėžtas šitos mano avantiūros taisykles.
Palaimintieji. Vertinimas – 3. Idėja visai įdomi, bet ji palikta šiek tiek šone. Kalba ir stilius neužkabina. Kad vienus svarbiausių to pasaulio dokumentų gali rasti bet kas, užkalbėjęs dantį bibliotekininkei, neįtikina.
300. Vertinimas – 4. Politinė satyra apie atpažįstamus laikus. Kadangi man pačiam kažką juokingo parašyti yra turbūt neįkandama užduotis ir komedijos vengiu iš tolo, tai ir vertinti galiu tik labai paviršutiniškai. Keli šypsniai, atpažįstami veidai ir situacijos išlaiko dėmesį. Bet pasakojimas aktualus tik esamuoju laiku, o jo reflektuojami įvykiai turbūt yra ir labiau absurdiški, ir juokingi. Bent man.
Kaip žemėje – taip danguje. Vertinimas – 5. Ironiška turbūt, kad skaitant bene geriausiu tituluotas darbas šitaip pasimiršo per kelias valandas. Greičiausiai tai parodo labiau mano naivumą ir norą rasti konkurse kažką įstabaus. Ką prisimenu, tai kad prifarširuotas akivaizdžių nuorodų į fantastikos klasiką ir „something wicked this way comes”. Bet kai šitaip drąsiai imi žongliruoti klasikais, tai rizikuoji vieną kitą skaudžiai ant nosies užsimesti.
Tele… Tele…. Vertinimas – 6 O kaip dažnai būna dienų, kai noriu gilintis tik į pats save. Kiekvienas konkursas turi panašų darbą, kuris atrodo lyg rašytas mano kažkur gūdžiais aštuntos – dešimtos klasės laikais. Tik kur kas geresnis už tuos anuos rašinėlius. Toks tiesmukas, kad lupa per marmūzę net atsivadėjęs. Viskas išdėstyta kaip ant delno, paprasta, aišku, atrodo apgalvota. Fantazija, kuri žavi. Tik skaityti dar šiek tiek sunkoka. Visko atrodo labai daug ir labai greitai. Jei skaityt garsiai, tai reikėtų bert kaip žirnius į sieną, praleidžiant kas antrą pauzę, skirtą atsikvėpti. Jeigu aš teisus ir autorius ar autorė tikrai yra toks/tokia kaip atrodo iš teksto, tai turi labai stiprų pagrindą, nuo kurio atsispyrus galima visai didelių dalykų pasiekti. Kol kas dar sunku skirti aukščiausius balus, tačiau kol kas šitas darbas vienas iš labiausiai vertų paskaityti.
Tavo gintaro spalvos akys yra mano gintaro spalvos akys. Vertinimas – 4. Labai sunkus tekstas. Pretenzingas net. Man kalba ir atmosfera svarbu, bet viskam yra ribos. Pabaiga kaip kirviu nukirsta, panašu, kad netilpta į ženklų limitą. Mintį lyg ir gali suprast, bet ji vis pasimeta detalėse. Gerokai apkarpius, ištęsus, pasirinkus pagrindinę temą gal ir būtų galima rekomenduot.
Paukščių takas. Vertinimas – 8. Visų pirma, tai Milky Way nėra per saldūs. Jie yra būtent tokio saldumo, kokio ir turi būti tobulas šokoladukas. Prašau daugiau niekada nesakyti tokios šventvagystės. Visų antra, tai kol kas labiausiai patikęs darbas. Ir ne dėl to, kad šitaip užčiuopė mano silpnybę. O dėl to, kad gerai parašytas. Ne kaip nors prašmatniai ir grandioziškai. Ne kvapą gniaužiančiai ir pribloškiančiai. Ne avantiūriškai ar pamokslaujančiai. Tiesiog labai gerai. Dabar visi, kuriems nepatinka mano vertinimo kriterijai, gali sakyt – tai kaip tu čia kalbą išsikėlei, atmosferą išsikėlei, pasaulį išsikėlei, o ant tokio va, tavo paties žodžiais tariant, paprastumo ėmei ir susilydei. Tai aš jums truputį papasakosiu.
Esminiai čia yra du žodžiai – kalbos valdymas. Nereikia trilinkų sakinių, bereikalingų žaidimų linksniais, laikais ar išrašymu. Meistrystė ryškiausia tada, kai matai, kad paprastumas tapo įrankiu, kuriančiu įtikinamą pasaulio struktūrą, kai menkos detalės, kad ir šiek tiek per daug akivaizdžios, sugeba (tyčia) įskelti pasakojimo atmosferą taip, kad atsirastu nepasitikėjimas, nerimas ar, pirmą kartą skaitant konkurso darbus, šypsena ir klausimas, kas bus toliau, kaip viskas baigsis.
Jei man iš tikrųjų rūpėtų, kaip viskas baigsis ir kas bus toliau, tai darbą turbūt būčiau įvertinęs šiek tiek mažiau. Nes pabaiga iš tiesų labai akivaizdi, antra pusė šiek tiek atpalaiduojanti ir galbūt pameta, bent mano akimis, tą nuolatinės įtampos jausmą (nors atskleidžiant kūrinio pasaulį, ji, regis, kaip tik turėtų tik didėti). Gal dėl to, kad siužetas pasuko ten, kur to ir tikiesi, kad tą ir tokį posūkį esi matęs jau daugybę kartų ir labai ryškiai. Bet ryšku ir čia, todėl vertinimo mažesnio būti negali.
