Lituanicono Kosmosas 1-6

Prieš dvejus metus labai sąžiningai perskaičiau visus Lituanicono fantastikos konkurso kūrinius, apie kiekvieną parašiau po trumpą komentarą ir palikau vertinimą. Visu tuo dalinausi menkam savo rately, turėdamas tikslą, kad lietuviškos fantastikos apsakymai kuo daugiau akių pasiektų. Šiais metais pabandysiu tą žygį pakartoti. Bet yra kelios sąlygos:

Pirma: Namuose turiu mažą vaiką, todėl laikas, dėmesys ir kantrybė labai riboti. Dėl to komentarų ir daugiau mano maloningo ir šlovingo dėmesio susilauks tik tie tekstai, kurie, mano galva, verčiausi žengti už minėto konkurso ribų. Apie tekstus, kurie man atrodo neverti mano ar jūsų laiko, nerašysiu nieko arba vos kelis sakinius. Jei kam įdomu daugiau, paklauskit asmeniškai, žinot, kur mane rasti.

Antra: Kaip nuspręsiu, kur pelai, kur grūdai? Labiausiai man patinka kalba, atmosfera, antrinis pasaulis ir jo kūrimas. Veikėjai, vidinės jų dramos gerokai mažiau. Veiksmas – mažiausiai. Kaip ir aną sykį, labai labai subjektyviai. Kad būtų paprasčiau, kiekvieną tekstą vertinsiu balais iki dešimties. Balai nurodys ne teksto kokybę, bet kaip man patiko jį skaityti. Jei tekstas gauna 9-10, tai aš mielai šiandien pat už to autoriaus knygą pakločiau pinigų. Jei šeši ir virš, tai rekomenduoju paskaityti. Kas žemiau… kažkas patiko, kažkas buvo neblogai, bet iš esmės nematau tikslo daug apie tai kalbėti. Skaitykit patys. Jei yra bent vienas balas, reiškia tekste yra kažkas, bent vienas sakinys ar eilutė, kurie tikrai patiko. Dėmesio visai neverti tekstai gauna nulį.

Trečia: Grįžtam prie laiko ir dėmesio. Visi tekstai skaitomi vieną kartą, greitai ir koks jau įspūdis ištinka, toks ištinka.

Ketvirta: Visi vertinimai yra subjektyvūs. Jei norite, kviečiu diskutuoti. Labiau asmeniškai.

Penkta: Taip, šiame puslapyje tai pirmieji įrašai ir taip, atsargiai tikiuosi vieną kitą skaitytoją prisivilioti ir dažniau čia apsilankyti.

Pradedam

Pradžios šerdis. Vertinimas – 2. Iš karto laužau savo paties nustatytas taisykles. Neturėčiau apie šį darbą nieko rašyti, bet kažkaip prastai jausčiausi apžvalgas atidarydamas ir iš karto pirmą tekstą praleisdamas. Juo labiau, kad kažko labai pikto pasakyti ir negalėčiau. Tiesiog nepavyko sudominti. Jei keliais žodžiais reikėtų apibūdinti, tai sakyčiau „nesidžiauk radęs, neverk pametęs”. Surašyta gana tvarkingai, bet kiekvieną pastraipą mintys vis kažkur kitur nušokdavo ir teko prisiversti pabaigti. Jei pabaiga iš tikrųjų būtų pradžia, tai turbūt kur kas aukščiau ta įdomumo skalė būtų šovusi.

Ką gali padaryti laikas ir meilė. Vertinimas – 6. Visą malonumą gadino du dalykai, kurių niekaip negalėčiau įvardyti kaip paties teksto trūkumų. Jau nuo pat pirmų pastraipų prieš akis iššoko scenos iš filmo Interstellar. Ir iki pat pabaigos vis šmėžavo tai šen, tai ten kokia užuomina. Negalėčiau kaltinti, kad tyčia taip, bet labai jau ryškus pėdsakas likęs. Kitas mėgautis kliudęs dalykas – konkursiškumas. Tekstas parašytas gerai, pasakojimas jautrus, nuoseklus, struktūra apgalvota, tačiau ne per daug įmantri, lengvai sekamas ir atpažįstamas siužetas, kurį gali matyti arba įsivaizduoti ir savo ar savo artimos aplinkos gyvenime. Viskas skamba gerai, tai ko aš čia bambu? Ogi dėl to, kad visi šitie atributai rodėsi beveik tobulai atidirbti ir pritaikyti ne fantastikos kūrinio skaitytojui, bet fantastikos konkurso kūrinio skaitytojui. Dėl to ir pati kūrinio emocija, ir kai kurie pasakojimo epizodai, nors sukonstruoti beveik be priekaištų, atrodo šiek tiek dirbtiniai, kaip puikiai nutaikyti šūviai. Tik bėda, kad skaitydamas jų nuolat tikiesi, lauki, o sulaukęs nesijauti pritrenktas. Nors turėtum, nes būtent toks tų šūvių tikslas.

Bet apskritai tai kūrinys vertas dėmesio. Ypač pirma jo dalis. Skaitydamas tas pirmas pastraipas jau beveik maniau konkurse radęs pirmą devynetą. Ypač kondensuota pasakojimo vieta, kurioje telpa tiek daug, kad net atsilošiau. Smulkios detalės, kurios atgaivina personažus, trumpas gyvas pokalbis, garsas, kvapas, lytėjimas, spindėjimas, svorio, greičio, galios pojūtis. Kažin, ar tokį mirgėjimą galima išlaikyti visame tekste ir nenuvarginti skaitytojo, bet man būtų tikrai patikę. Ir net likusios rašybos klaidos to įspūdžio sugadinti negalėjo. Bet vėliau išryškėja konkursiškumas, sodrumo lieka mažiau ir tas pradinis įspūdis pamažu išgaruoja. Bet skaityti rekomenduoju. Tikrai vienas iš stipresnių darbų.

Antanas nori būti kosmose. Vertinimas – 3. Pradžia visai patiko ir žadėjo įdomų žaidimą konkursine tema. Bet kuo toliau, tuo labiau priminė pavargusios mamos pasaką vaikui prieš miegą. Kur vienam svarbu girdėti mamos balsą, o antram – tiesiog kažką pasakot. Galima, aišku, eit į patį tekstą ir bandyt ieškot raktų, kurie greičiausiai galėtų (kad ir pritemptai) rodyti į literatūrinį-istorinį žaidimą pačiu tekstu ir pasakojimo normomis, bet aš turiu kur kas paprastesnį paaiškinimą, kurį vis dėlto pasiliksiu sau.

Laiškai negimusiam broliui. Vertinimas – 7. Jei skaityčiau antrą, kartą, tai greičiausiai vertinimas būtų dar aukštesnis. Smagu tokių tekstų rasti. Perskaičius akivaizdu, kad nori ir reikia nerti giliau. Kad reikia paimti temas, simbolius ir pabandyti juos išsilukštenti, kad atsiskleistų visas tapomas paveikslas. Ir nors vietomis pats tekstas atrodė kiek apsunkintas, akivaizdu, kad jame yra ką kapstyti – nuo mokslinio siužeto kabliukų iki nuorodų į kitus fantastikos kūrinius, kurie savo ruožtu dar labiau papildytų ir išryškintų šio kūrinio temas. Tačiau kūrinio paviršius taip pat nėra paviršutiniškas. Konkurso tema išpildyta tikrai puikiai ir be didesnių priekaištų yra įpinama į kūrinio naratyvą. Veikėjas pagirtinai atskleidžiamas panaudojant kalbos ir stiliaus elementus. Atmosfera pagavi ir įtikinama, o apgalvota pasakojimo forma padeda skaitytojui palengva grimzti į aižėjančią ir yrančią pasakotojo sąmonę, besiblaškančią kosminėje vienatvėje.

Sėklos. Vertinimas – 5. Labai poetiškas tekstas. Labai. Viena pastraipa net nugulė į mano vedamą citatų sąsiuvinį. Bet negaliu pasakyti, kad užgriebė kažką daugiau. Toks truputėlį tekstas-kiaurasamtis. Kabina daug, bet labai greitai viskas ir išteka laukan. Kodėl aš toks pikčiurna – žiūrėti vertinimo kriterijus aukščiau. Pasakojimas nors ir gražus, labai asmeniškas, plaukiantis ir glotnus – iš esmės vienas ilgas vidinis monologas, kuris skaitytojui (šiuo atveju – man) yra visai svetimas. Tokiu lieka ir visas pasakojimas.

JK584731b. Vertinimas – 4. Ech. Iš pirmo žvilgsnio, apsakymas turėjo būti kaip man rašytas. Išvystytas antrinis pasaulis, gausūs istoriniai jo sluoksniai, stipriai jaučiamas mitologinis prieskonis. Bet didelio džiaugsmo skaitant nebuvo, tos pastraipos slinko lėtai ir šlubuodamos. Tekstas yra perkrautas ir jausmas toks, kad esi užlietas vaizdinių ir idėjų lavinos. Pats tekstas atrodo sudarytas bent iš keturių ir galiausiai, bent jau aš, pasimečiau, kur vienas baigiasi, o kitas prasideda.